2015-2016 m. sezono Pichichi įskaita: 1. Luis Suarez ("FC Barcelona") - 40;   2. Cristiano Ronaldo ("Real Madrid") - 35;   3. Lionel Messi ("FC Barcelona") - 26.  2015-2016 m. sezono Zamora įskaita: 1. Jan Oblak ("Atletico de Madrid") - 0,47;   2. Claudio Bravo ("FC Barcelona") - 0,69;   3. Alphonse Areola ("Villarreal CF" - 0,81.
Ar žinote, kad ...
Camp Nou stadione yra įrengta nedidelė šventykla, kurioje ant altoriaus guli Blaugrana marškinėliai.
Žinios > Visos naujienos > Grahamas Hunteris: "Finalo dilemą Luisas Enrique išsprendė puikiai"

Grahamas Hunteris: "Finalo dilemą Luisas Enrique išsprendė puikiai"

2016/05/24 10:06
Per pratęsimą "Sevilla" gynybą pralaužusi "Barcelona" 28-ą kartą per visą savo istoriją triumfavo Karaliaus taurės turnyre ir, nors buvo laikoma neabejotina finalo favorite, turėjo gerokai pasistengti.
 
Pirmajame kėlinyje iš aikštės pašalintas Javieras Mascherano, priverstinis keitimas per pertrauką, antroje mačo pusėje traumą patyręs Luisas Suarezas - kartais atrodė, jog "Sevilla" tuoj tuoj surengs šturmą, užbombarduos "Barcos" baudos aikštelę perdavimais ir galų gale privers kapituliuoti tituluotus varžovus.
 
Tačiau "Barcelona" atsilaikė. Ir ne tik tas privalomas 90 minučių. Ispanijos čempionai be priekaištų "atidirbo" visą pratęsimo pusvalandį ir šventė pelnytą pergalę.
 
Žinomas futbolo apžvalgininkas Grahamas Hunteris neabejoja: Katalonijos klubo žaidėjai atidavė visas jėgas, tačiau pagyrimų nusipelnė ir "Barcelona" vairininkas Luisas Enrique.
 
Sau įprastu pasakojamuoju stiliumi G. Hunteris apžvelgė strategiškai svarbiausius finalo epizodus ir "Barcelona" ateities iššūkius.
 
Didžiausią mačo dilemą turėjo spręsti Luisas Enrique. Pirmasis išbandymas - 36 minutę.
 
Vos tik "Barcelona" gretose liko trys gynėjai, tapo aišku, jog Gerardas Pique, Danielis Alvesas ir Jordi Alba turės labiau galvoti apie gynybą, o treneris tiesiog privalėjo priimti kokį nors sprendimą. Žūt būt reikėjo keitimo.
 
Jis nusprendė laukti pertraukos. 10 minučių iki jos Luisas Enrique išnaudojo pasitarimams su savo dešiniajaranka ir buvusiu "Sevilla" vartininku Juanu Carlosu Unzue.
 
Dabar jau aišku, kad šis laikas buvo išnaudotas tinkamai.
 
Trys iš keturių atakuojančių "Sevilla" žaidėjų, Kevinas Gameiro, Coke ir Vitolo, gali labai ilgai žaisti pasiutusiu tempu. Ketvirtasis, Vicente Iborra, žaidžiantis už nediduko prancūzo nugaros, atrodo tarsi gigantiškas žvėris.
 
Jei prieš V. Iborrą būtų stojęs G. Pique, kuris nors vienas iš mažųjų "Barcos" gynėjų galbūt ir būtų susitvarkęs su K. Gameiro, tačiau čia atsiranda dar viena problema. Iš aikštės pašalintą J. Mascherano paskutines dešimt pirmojo kėlinio minučių pavadavęs Sergio Busquetsas turi visas šios pozicijos futbolininkui reikiamas savybes - visas, išskyrus greitį.
 
Tikimybė, jog per 45 minutes antrajame kėlinyje kuris nors iš "Sevilla" atakuojančių žaidėjų tiesiog "pagaus" S. Busquetsą "ant tempo", buvo labai didelė. Ir tai Luisas Enrique puikiai žinojo.
 
"Mes nusprendėme palaukti pertraukos, - po rungtynių žurnalistams pasakojo "Barcelona" strategas. - Turėjome keletą situacijos sprendimo būdų. Galėjome pakeisti kurį nors puolėją, saugą, galėjome pakeisti kurį nors iš likusių gynėjų. Galima sakyti, kad tai viso sezono rungtynės, kuriose reikia priimti kažkokius sprendimus tam, kad... nepriimtum klaidingo sprendimo. Viena buvo aišku: palikti S. Busquetsą gynyboje prieš K. Gameiro - pernelyg rizikinga".
 
Ilgas S. Busquetso žaidimas ginantis būtų išbalansavęs komandą, o ypač - saugų grandį. Maža to, toks sprendimas tiesiog eliminuotų galimybę "Barcai" rungtyniauti taip, kaip ji mėgsta.
 
S. Busquetso tipo futbolininkas aikštės centre reguliuoja kamuolio judėjimą, jis sprendžia, kur ir kada bus atliktas perdavimas, jis palaiko mačo tempą, gali jį pagreitinti ar sulėtinti, nustato atakos kryptis, organizuoja spaudimą ir sprendžia, kurioje aikštės vietoje ir kiek jis turi tęstis.
 
Laikyti S. Busquetsą gynyboje, o saugų grandyje palikti tik Andresą Iniestą ir Ivaną Rakitičių? Ne, tai nebūtų buvęs geras sprendimas.
 
Vienintelė išeitis - leisti į aikštę Jeremy Mathieu. Daugelis nustebs sužinoję, jog iš pažiūros dramblotas prancūzas yra vienas greičiausių žaidėjų Ispanijos čempionate. Maža to, jis yra aukštas ir gerai kovoja dėl kamuolio oro dvikovose. Ir dar. Jis yra savotiškas Luiso Enrique numylėtinis.
 
Tačiau J. Mathieu - labai vienpusiškas. Jis tiesiog yra "užkietėjęs" kairiakojis.
 
Jei J. Mathieu leidžiamas į aikštę, iš jos turėtų būti "išimamas" kairiojo flango gynėjas. Tuomet viskas vėl susidėliotų logiškai: aikštėje lieka trys saugai, vienas iš kurių yra į sau įprastą poziciją sugrįžęs S. Busquetsas, o "Barcelona" žaidžia trimis gynėjais, du iš kurių, vėlgi, S. Busquetsui pasaugant užnugarį, galėtų retkarčiais talkinti puolėjams atakuojant.
 
Taigi, atrodytų, jog vienintelis teisingas sprendimas tokioje situacijoje - sodinti ant atsarginių suolelio Jordi Albą.
 
Tačiau Luiso Enrique sumanymas buvo kitoks. Teneris nusprendė, jog aikštėje turi likti keturi gynėjai, iš kurių ne vienas, o iškart du gali padėti puolėjams, o į saugų grandį iš puolimo "nusileidžia" Lionelis Messi.
 
Net ir tada, kai "Sevilla" žaidėjai vienos atakos metu pavojingu smūgiu patikrino "Barcos" vartų konstrukcijos tvirtumą ir vis dar turėjo aikštėje vienu futbolininku daugiau, toks sprendimas atrodė protingas ir apgalvotas.
 
Baigėsi pagrindinis rungtynių laikas. Prasidėjo pratęsimas. Būtent jo metu į saugų grandį atitrauktas L. Messi laiku pastebėjo J. Albos spurtą (prisiminkime, o juk būtent jį, atrodytų, reikėjo keisti), atidavė gynėjui kamuolį, o šis vienu lietimu pasiuntė jį į vartus.
 
Tai buvo pergalingas lošėjo sprendimas, garantavęs "Barcos" triumfą finale.
 
Tačiau dabar ir Luisui Enrique, ir Katalonijos klubo techniniam sekretoriui Robertui Fernandezui teks spręsti kitą, kur kas daugiau laiko ir apmąstymų reikalaujančią dilemą.
 
Ir taip aišku, kad "Barcai" reikės pastiprinimo. Jaunesnių, greitesnių ir ištvermingesnių futbolininkų, bet...
 
Komanda vėl turi išmokti branginti kamuolį. Branginti taip, kaip tai ji darė tuomet, kai "Barcos" marškinėlius dar vilkėjo Xavi Hernandezas. Tuomet varžovai praktiškai neturėdavo galimybių perimti kamuolio.
 
Gi dabar "Barcelona" žaidėjai kartais su kamuoliu elgiasi begėdiškai nerūpestingai. Tai neparuoštas baudos smūgis, tai neapgalvotas išmetimas iš užribio, tai lengvabūdiškas perdavimas, susikaupimo stoka, pernelyg didelis pasitikėjimas savo jėgoms bei asmeninėmis ambicijomis, kai aikštėje reikia žaibiškai priimti tikslius ir pačius svarbiausius sprendimus.
 
"Barcelona" šiame sezone skaudžiai gavo savo kailiu patirti, kas nutinka tuomet, kai futbolininkai nebrangina kamuolio - prisiminkime pralaimėjimą antrajame sezono "El Clasico" ir nesėkmę UEFA Čempionų lygos ketvirtfinalyje su Madrido "Atletico".
 
Visiškai nesvarbu, kas tai - taktikos pasikeitimas, kurios nors eros pabaiga ar tiesiog mąstymo perkrovimas. "Barcoje" visada galiojo giliai įsišaknijusi ir daug kam bukai atrodanti kamuolio kontrolės ideologija.
 
Jos nepaisymas ypač stipriai kirto komandai tais atvejais, kuomet kozirinių tūzų savo rankovėse neturėjo Lionelis Messi, Neymaras ir Luisas Suarezas.
 
Karaliaus taurės finalo dilemą išsprendusio Luiso Enrique ir jo pagalbininkų dabar lauks kur kas rimtesni iššūkiai. Ir laiko sprendimams priimti, laimei, šįkart yra užtektinai.
 
Sportas yra žavingas dalykas, o kas svarbiausia - jis gali pasiūlyti kur kas greitesnį sprendimą nei tą, kurio prireiktų įprastame kasdieniniame gyvenime.
 
 
 
Šaltiniai: www.espnfc.us
 
 





© 2007-2015 FCBARCELONA.LT • Visos teisės saugomos • Skelbiant informaciją nuoroda į portalą FCBARCELONA.LT yra būtina.
 
© Idėja: Rokas Pukinskas  © Dizainas: Adomas Jazdauskas    © Interneto svetainių kūrimas: Inteka     © TVS: iPyramid by Verticus