2015-2016 m. sezono Pichichi įskaita: 1. Luis Suarez ("FC Barcelona") - 40;   2. Cristiano Ronaldo ("Real Madrid") - 35;   3. Lionel Messi ("FC Barcelona") - 26.  2015-2016 m. sezono Zamora įskaita: 1. Jan Oblak ("Atletico de Madrid") - 0,47;   2. Claudio Bravo ("FC Barcelona") - 0,69;   3. Alphonse Areola ("Villarreal CF" - 0,81.
Ar žinote, kad ...
2009 m. "Barcelona" tapo pirmuoju klubu pasaulyje, laimėjusiu visus šešis turnyrus, kuriuose dalyvavo.
Įdomu > Katalonija

Katalonija

Visos tautos – kaip tautos: nacionaline švente pasirenka kokios nors didžios pergalės datą.
 
Katalonai, kaip visada, pasielgė atvirkščiai. Rugsėjo 11 dieną jie mini didžiausią pralaimėjimą – Ispanijos karaliaus pulkai užėmė Barseloną, o pati Katalonija neteko savo laisvių...
 
1702 metais Katalonija sukilo prieš Ispanijos, Austrijos, Vokietijos, Italijos, Nyderlandų, Amerikos valdovą imperatorių Pilypą V.
 
Rūstusis Ispanijos valdovas apsiautė Barseloną. Sąjungininkų palikti  likimo valiai, katalonai 13 mėnesių priešinosi imperatoriui, kurio valdose nenusileidžia saulė. Kai pagaliau miestas buvo paimtas, penktadalis gyvų likusių barseloniečių labiau panašėjo į skeletus, nei į  gyvus žmones. Pilypas su žeme sulygino vakarinę Barselonos dalį, o katalonams uždraudė kalbėti gimtąja kalba ir atėmė privilegijas.
 
1714 m. pagerbdami didvyrišką Barselonos gynybą ir primindami, kad Katalonija – gyva, jos gyventojai rugsėjo 11 d. paskelbė nacionaline švente.
 
KATALONIJA
 
Katalonija – Ispanijos provincija Pirėnų pusiasalio šiaurės rytuose. Jos plotas 32 tūkstančiai kv. km.
Katalonijoje gyvena apie 7 mln. gyventojų.
Pakrantė – 580 km, kur nuo prancūzų Nicos prasideda Costa Brava, Costa del Mar ir, į pietus nuo Barselonos iki Andalūzijos – Costa Dorada.
 
700 m. prieš Kristų Katalonijoje apsigyveno Šiaurės Afrikos iberų gentis. Praėjus šimtmečiui pakrantėje gyvenvietes ima steigti graikų kolonistai ir pirkliai. Dar po 300 metų į Kataloniją įžengia kartaginiečiai.
 
217 m. prieš Kristų žymiojo Hanibalo tėvas Hamilkaras Barca Montžuiko kalno papėdėje įkuria sustiprintą gyvenvietę karių įgulai. Vietos gyventojai šią vietą pradeda vadinti Barcina.
 
Taip prasideda Barselonos istorija.
 
Naujai įkurtam miestui iš karto atsiranda konkurentas: 202 m. prieš Kristų romėnai už šimto kilometrų piečiau esantį Tarracos miestelį (dabar Tarragona) paskelbia Artimosios Ispanijos provincijos sostine. Romos imperijos laikais Barcina išauga iki miesto ir varžosi dėl įtakos su Tarragona.
 
414 m. Pirėnus užkariavę vestgotai Barciną pervardina į Barcinova (Barca Nueva). Miestas tampa Gottalonijos ("gotų šalies") sostine.
 
713 m. Barselona ilgai priešinosi beveik visą Pirėnų pusiasalį užkariavusiems arabams. Per apsiautį žuvo 90 proc. vyrų, o moterys, maurams žengiant per užimto miesto vartus, nusižudė. Iš pagarbos atkakliems miesto gynėjams arabai nesugriovė nė vieno Barselonos pastato.
 
Rekonkistos laikais vejant maurus iš Iberijos, Barselona taip pat įsijungia į kovą. Katalonams vadovauja grafas Gifredas el Pilos (skirtinguose šaltiniuose dar vadinamas Guifredu, Wilfredu arba Gifre), kuriam 878 m. už nuopelnus kovose suteiktas Barselonos grafo titulas. Mūšio metu Gilfredas buvo sunkiai sužeistas, tačiau nepaleido iš rankų nei skydo, nei ginklų.
 
Gilfredo skydas buvo auksinis, o perbraukęs per jį kruvinais pirštais grafas paliko keturis raudonus rėžius – taip gimė šventos Katalonijos spalvos, vėliava ir herbas: auksiniame (geltoname) fone keturios vertikalios raudonos juostos.
 

 
 
985 m. arabai užima Barseloną. Katalonijoje prasideda partizaninis karas. Liudvikas V atsisako suteikti pagalbą Barselonai, tad 988 m. grafystė skelbia nepriklausomybę... o jau kitą dieną be Prancūzijos ir Ispanijos pagalbos patys katalonai išveja arabus iš miesto. Ramonas ir jo sūnus Alfonsas II prie Katalonijos prijungia Sardiniją, Siciliją, Korsiką, Neapolį, Graikiją. Barselona tampa stambiausiu Viduržemio uostu ir turi galingiausią laivyną.
 
1289 m. Katalonijoje pirmą kartą Europoje įvedamas parlamentinis valdymas – įstatymus leidžia Corts Catala (Katalonijos kortesai).
 
1561 m. Ispanijos sostine tampa Madridas. Barselona tuoj pat pareiškia, kad Katalonija išeina iš Ispanijos vasaliteto ir prisiekia ištikimybę Prancūzijos karaliui. Daugiau kaip šimtmetį, per pačią Ispanijos galybę, vyksta kovos dėl Katalonijos. 1640 m. katalonai atmuša Ispanijos ataką. 1652 m. Pilypas IV surenka visų provincijų kariuomenę (tik baskai neatsiuntė karaliui savo pulkų) ir užima miestą.
 
Tačiau Barselona, vos tik karaliaus kariuomenė palieka miestą, vėl paskelbia nepriklausomybę arba sudarinėja sąjungines sutartis su Prancūzija.
 
1705 m. Barselona galutinai buvo prijungta prie Ispanijos.
 
Įsimintinai Katalonijos sostinės gynybai ir miestelėnų didvyriškumui įamžinti, 1714 m. rugsėjo 11 d. paskelbiama Katalonijos diena – nors Barselona krito, katalonų dvasia nenugalėta. Jie tai įrodė atkakliai priešindamiesi Napoleonui, kurio kariai, malšindami sukilimą, sugriovė švenčiausią katalonų vietą – Juodosios Madonos vienuolyną Monserate.
 
XIX a. Barselona ir Katalonija tampa vienu svarbiausių Europos ekonomikos ir finansų centru. 1833 m. pradeda dirbti garo mašina. 1848 m. iš Barselonos į Mataro nutiesiamas pirmasis Ispanijos geležinkelis.
 
1852 m. gimsta genialusis Antonio Gaudi – Barselonos "tėvas", miesto veidas.
 
1883 m. jis pradeda stayti Sagrada Familla – vis dar nebaigtą, bet neginčijamai vieną iš gražiausių pasaulio statinių. Architektas iš viso suprojektavo 18 pastatų: 14 iš jų yra Katalonijoje, 12 – pačioje Barselonoje.
 
A. Gaudi žuvo 1926 m., kai užsisvajojęs pateko po pirmojo tramvajaus ratais. Skarmaluoto, apiplyšusio, tik apie kūrybą galvojusio genijaus lavono iš pradžių niekas nepažino, o kai suprato, kas atsitiko, tramvajų eismas buvo uždraustas – draudimas galioja iki šių dienų!
 
1899 m. įkuriamas antrasis Barselonos simbolis – futbolo klubas "FC Barcelona". 1929 m. "Barcelona" tampa pirmojo Ispanijos čempionato nugalėtoja.
 
1936 m. Ispanijoje prasideda Pilietinis karas. Frankistai žudo Katalonijos šventikus, sudegina A. Gaudi dirbtuves – ugnyje žūsta baigiamieji Sagrada Familla projektai ir brėžiniai. 1939 metų sausio 26 d. Franko kariai užima Barseloną. Tuo metu okupantai sušaudė Katalonijos autonomijos vyriausybės pirmininką Luisą Company, o tų pačių metų rugpjūtį - "FC Barcelona" prezidentą ir Katalonijos Pasipriešinimo būrių vadą Josepą Sunyolį.
 
Visiškai uždraudžiama katalonų kultūra ir kalba - ja viešai kalbama tik Katalonijos bažnyčiose ir... per "FC Barcelona" rungtynes.
 
1975 m. diktatorius F. Franco miršta. Paskelbus šią žinią, pirmą ir paskutinį kartą Barselonos istorijoje baruose ir parduotuvėse pritrūko šampano.
 
AUTONOMIJA
 
1979 m. Katalonija antrą kartą gauna Autonomijos statusą, vėl oficialiai pripažįstama katalonų kalba, kuri tampa viena iš 4 oficialių Ispanijos kalbų.
 
1980 m. įvyksta pirmieji rinkimai į Katalonijos Generalitetą, o vyriausybės vadovu tampa Jordi Puyol. 1992 m. Barselonoje vyksta Olimpinės žaidynės, kurias šiame mieste padėjo surengti Juanas Antonio Samaranchas, Tarptautinio Olimpinio komiteto pirmininkas ir Barcos socio. 2002 m. Katalonijoje pats didžiausias atlyginimas ir aukščiausios pensijos. 2003 m. UNESCO pripažįsta Barseloną geriausiu pasaulio miestu.
 
Barselona yra bohemos, menininkų, laisvos minties miestas. Ispanai mano, kad katalonai – pasipūtę, išdidūs, gobšūs. Katalonai atsako paprastai: "dirbkite, kiek mes, ir gyvensite, kaip mes". Paklausti, kodėl demonstratyviai kalba ne ispaniškai, o kataloniškai, Barselonos gyventojai nustemba: "mes kalbame gimtąja kalba, kaip mes dar tarpusavyje galėtume bendrauti?"
 
2006 m. įvyko referendumas, išplėtęs Katalonijos autonomiją. Tai reiškia, kad Katalonija įgijo savarankiškumą tvarkant mokesčius, sprendžiant teisinius klausimus.
 
Katalonai turėi savo teismų sistemą. Pavyzdžiui, 50 proc. surenkamų mokesčių PVM liks krašto ižde, pajamų mokesčių kartelė pakeliama nuo 33 proc. iki 50 proc.
 
Ir iki šiol šis regionas buvo trečias pagal savarankiškumą po Navarros ir Baskų žemės. Autonomijos vyriausybė įeina į valstybinę Ispanijos konstitucinės monarchijos sistemą, bet turi savo vadinamąjį Generalitetą – parlamentą ir vykdančiąją Tarybą.
 
Parlamentas renka prezidentą, o juo šiuo metu yra Pasqualis Maragallas. Generalitetas įgaliotas savarankiškai spręsti transporto, ryšių, verslo, visuomenės saugumo, vietos valdymo, kultūros, aplinkos apsaugos klausimus.
 
Nors teismai pavaldūs centrinei valdžiai, tačiau Katalonija turi savo Ypatingąjį Pilietinį Kodeksą. Planuojamas įsteigti Aukštasis teismas, kuris, manoma,  taps aukščiausia teismine institucija vietoj Madride veikiančio Konstitucinio teismo. Pripažįstama, kad Katalonijos Krašto policija - Mossos d'Esquadra - labiau įgudusi ir profesionalesnė, nei Ispanijos nacionalinė ir civilinė gvardija.
 
SVARBIAUSIOS ŠVENTĖS
 
• Rugsėjo 11 d. - Katalonijos diena
• Velykos
• Balandžio 23 d. - Sant Jordi - Šv. Jurgio (Georgijaus), arba Barselonos diena. Jos metu katalonai vienas kitam dovanoja rožes ir knygas.
• Birželio 22 – Sant Joan (Šv. Jono diena) – švenčiama visą naktį, per linksmybes valgomas nacionalinis katalonų patiekalas - pyragas "cocu".
• Kalėdos – švenčiamos nuo gruodžio 24 d. iki sausio 6 d.
 
TURITE PAMATYTI
 
La Rambla – centrinė Barselonos gatvė, 100 kartų didesnė už Laisvės alėją. Iš šonų švilpia mašinos, o vidurinėje dalyje prekiaujama gėlėmis, knygomis ir pagal viduramžių tradiciją – paukščiais. Čia daug kavinių, o svarbiausias La Rambla bruožas – "gyvosios skulptūros". Kaip tik Barselonoje jos atsirado dar XIX a. ir kaip pinigų viliojimo iš turistų priemonė paplito po Europą.
La Rambla prasideda Katalonijos aikštėje, po kuria geležinkelio ir metro sustojimai, o baigiasi prie jūros, ties 50 metrų aukščio paminklu Kristupui Kolumbui.
 
Bari Gotic – šalia Ramblos esantis senamiesčio kvartalas. Jame daug gotikinių pastatų ir bažnyčių, katedra.
 
Monserat vienuolynas – švenčiausia Katalonijos vieta. Stačioje uoloje už 25 km. nuo Barselonos saugoma viena iš svarbiausių Katalonijos, o gal ir krikščionybės relikvijų, – "Juodoji madona". Vienuolyne, kurio koplyčią suprojektavo žymusis A. Gaudi, saugoma per 250 tūkstančių senų knygų ir manuskriptų, yra vertingų El Greco, Picasso, Dali, Carravagio, Monet paveikslų.
Per mišias kasdien gieda seniausias Europos berniukų choras įkurtas kartu su vienuolynu, 1008 metais.
 
Sagrada Familla – gražiausia pasaulio katedra. Statoma jau daugiau kaip šimtą metų. Jos nenupasakosi – ją reikia pamatyti...
 
Camp Nou - futbolo klubo "FC Barcelona" stadionas. Didžiausias tokios paskirties statinys Europoje.
 
Montžuikas su olimpiniu stadionu, Pablo Picasso muziejus, Jūrų muziejus su didžiausiu Europoje akvariumu.
 
Dainuojantys fontanai, perteikiantys 7 milijardus spalvų, vandens ir muzikos kombinacijų.
 
Tarragona – Costa Dorada sostinė ir romėnų laikais Barselonos konkurentė. Nuostabiai išlikęs romėnų amfiteatras pačiame miesto centre ant jūros kranto, ir romėnų-maurų-katalonų be perstojo statyta miesto gynybinė siena, siekianti 12 metrų. Netoliese – keliasdešimties metrų aukščio akvedukas.
 
Netoliese esančiame Solou kurorte įkurtas net 115 ha atrakcionų - nuotykių parkas "Port Aventura" – tiek vaikai, tiek, patikėkite, suaugusieji, patirs nuotykių klajodami po Actekų piramides, krisdami nuo krioklių Polinezijoje ar susimušę su kaubojais Laukinių Vakarų saliūne. O kur dar Drakono kelias Kinijoje su 45 metrų aukščio "amerikietiškais kalneliais", kai greitis siekia 130 km/h.... Parke yra ir 31 restoranas – ir kiekviename – tik atskirų šalių kulinarinis palikimas.
 
Figueres miestelyje dar vienas Katalonijos supergenijus Salvadoras Dali nusipirko miesto teatrą ir pavertė jį pasakiška tvirtove. Jis ten gyveno ir kūrė, ten ir palaidotas. Čia įkurtame muziejuje saugomi žymiausi jo kūriniai, tačiau dar įdomiau, vaikštant po didžiulius rūmus, pamatyti, kaip aplink save siurrealizmą kūrė genijus (kad ir tas garsusis paveikslas, kur iš sofos gaunasi lūpos, o iš paveikslų – akys. Tai tik vieno iš Figueres kambarių interjero detalė...).
 
 
Dalius • www.fcbarcelona.lt
© 2007-2015 FCBARCELONA.LT • Visos teisės saugomos • Skelbiant informaciją nuoroda į portalą FCBARCELONA.LT yra būtina.
 
© Idėja: Rokas Pukinskas  © Dizainas: Adomas Jazdauskas    © Interneto svetainių kūrimas: Inteka     © TVS: iPyramid by Verticus